[2009-12-30] Pabėgėlių priėmimo centro bibliotekoje suorganizuotas pokalbis – diskusija apie lietuvių papročius ir tradicijas

Nors metai jau bėga į pabaigą, tačiau veikla Pabėgėlių priėmimo centro bibliotekoje vis dar vyksta. 

Artėjant Kūčioms ir Šv. Kalėdoms, Pabėgėlių priėmimo centro bibliotekoje 2009 m. gruodžio 16 d. buvo suorganizuotas pokalbis-diskusija su centre gyvenančiais užsieniečiais apie lietuviškus papročius ir tradicijas. Susitikimo metu buvo kalbama apie lietuvių liaudies senovinius papročius, Kūčių ir Kalėdų valgius, burtus. Buvo pasakojama, kad Kūčios būdavo didelė šventė prie apeiginio stalo, lydima apeigų, burtų, aukų. Prieš Kūčias žmonės stengėsi užbaigti darbus.

Užsieniečiai sužinojo, kad Kūčioms nuo seno lietuviai gamindavo 12 patiekalų, tokių kaip Kūčia, avižinis kisielius, maltiniai, barščiai su grybais, žuvis. Kūčias žmonės pradėdavo valgyti užtekėjus Vakarinei žvaigždei. Stalą apdėdavo šienu, dalį jo dėdavo ir pastalėn. Ant šieno klodavo staltiesę ir statydavo patiekalus. Prieš valgydami visi atsistodavo. Vyriausiasis garsiai melsdavosi, o paskui visi vieni kitiems linkėdavo sveikatos, laimės. Pirmiausia valgydavo kūčią. Dalis maisto būdavo atiduodama vėlėms, paaukojama dievams.

Per Kalėdas namai buvo puošiami eglės šakomis. Laikotarpis nuo Kalėdų iki Trijų karalių buvo vadinamas tarpušvenčiais, tarpkalėdžiais ir pan., o tų dienų vakarais žmonės nieko nedirbo, bijodami antgamtinių esybių, dvasių.

Užsieniečius ypač sudomino Kūčių burtai, kurių keletą ir patys išbandė.

Socialinė darbuotoja paminėjo, kad svarbią reikšmę švenčių metu turėjo linkėjimai bei sveikinimai, kuriuos atlikdavo žyniai, persirengėliai. Vėliau šis paprotys išliko kaip vaikščiojimas, persirengus Kalėdų seniu arba Kalėda.

Pirmas puslapis