PATVIRTINTA

Direktoriaus 2012 m. kovo 16 d.

įsakymu Nr. VK-44

PABĖGĖLIŲ PRIĖMIMO CENTRO VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

I. BENDROJI DALIS

1. Pabėgėlių priėmimo centras (toliau vadinama – Centras) yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), kurios paskirtis – apgyvendinti užsieniečius, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, ir nelydimus nepilnamečius užsieniečius, įgyvendinti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją; užtikrinti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą suaugusiems neįgaliems asmenims, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa teikiama asmenims, kuriems dėl proto negalios ar intelekto sutrikimų nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

2. Pabėgėlių priėmimo centro tikslai yra:

2.1. organizuoti priėmimą ir apgyvendinimą Centre, teikia socialinės integracijos paslaugas:

2.1.1. nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams;

2.1.2. prieglobstį gavusiems užsieniečiams iki to laiko, kol jie bus iškelti į integracijos 

vykdymo vietą savivaldybių teritorijos arba iki paramos integracijai teikimo pabaigos, jeigu socialinė integracija vykdoma centre;

2.2. organizuoti ir įgyvendinti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją savivaldybių teritorijose;

2.3. teikti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą suaugusiems neįgaliems asmenims, užtikrinančią įvairiapusiškus asmens poreikius ir geriausius siekius;

2.4. tenkinti suaugusių asmenų su negalia psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines reikmes, užtikrinant jų pasirinkimo teisę, teikiant asmeninius poreikius ir sudarant galimybę palaikyti ryšius su bendruomene;

2.5. atsižvelgiant į suaugusių neįgalių asmenų savarankiškumo lygį, poreikius ir interesus, užtikrinti jų saviraišką, skatinti ir padėti integruotis į visuomenę.

3. Pabėgėlių priėmimo centro veiklos pagrindinis uždavinys yra teikti gyventojams būsto, maitinimo, socialinio darbo, sveikatos priežiūros ir slaugos, laisvalaikio ir užimtumo organizavimo, buitines, asmens higienos, religines ir kitas paslaugas, sudaryti tinkamas sąlygas gyventojų globai, slaugai ir integracijai į visuomenę.

II. ADMINISTRACIJOS IR KITŲ PADALINIŲ DARBO LAIKAS

4. Centro administracija, Medicinos punktas, Socialinės integracijos skyrius, Neįgaliųjų socialinės globos skyrius, Priežiūros ir ūkio skyrius dirba nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 8 - 17 val., penktadieniais 8 – 15.45 val. Pietų pertrauka – 12.00 – 12.45. 

Skyrių specialistai, socialines paslaugas, slaugą ir globą teikiantys darbuotojai dirba ištisą parą pagal atskirus patvirtintus darbo grafikus. 

III. DARBŲ SAUGĄ REGLAMENTUOJANČIŲ ĮSTATYMŲ,

TEISĖS AKTŲ IR NORMINIŲ DOKUMENTŲ NUOSTATOS

5. Centro darbuotojai ir gyventojai turi būti supažindinti ir laikytis darbų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pastebėję gedimus elektros, vandentiekio, sporto, santechnikos įrenginiuose, Centro teritorijoje, dėl ko gali kilti realus pavojus jų sveikatai ar gyvybei, nedelsiant turi informuoti atsakingus darbuotojus. 

IV. APGYVENDINIMAS

6. Pabėgėlių priėmimo centre apgyvendinami:

6.1. prieglobstį gavę užsieniečiai, turintys pabėgėlio statusą, papildomą, laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje, norintys gauti paramą integracijai į Lietuvos visuomenę. Užsieniečiai, atvykę į Centrą, pateikia:

• prašymą dėl apgyvendinimo Centre ir paramos teikimo integracijai;

• pajamų ir turto deklaraciją. 

Jei užsieniečio prašymas yra patenkinamas, užsienietis ir Centras pasirašo:

• sutartį dėl paramos integracijai teikimo, 

• materialinės atsakomybės bei jam patikėtų vertybių saugojimo ir panaudojimo sutartį, 

• piniginės pašalpos maistui ir smulkioms išlaidoms sutartį. 

Užsienietis užpildo gyventojo anketą. Prieglobsčio prašytojas laisva forma deklaruoja savo turimas lėšas ar turtą ir gaunamas lėšas prašymo suteikti prieglobstį laikotarpiu per vieną dieną nuo jų gavimo dienos. Trijų dienų nuo atvykimo laikotarpyje užsienietis privalo deklaruoti gyvenamą vietą ir registruotis teritorinėje Darbo biržoje. Vienos šeimos nariai apgyvendinami kartu.

6.2. nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai:

6.2.1. teismo sprendimu;

6.2.2. savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu; 

6.2.3. pagal pateiktą Policijos komisariato apklausos protokolą, pasirašius perdavimo – priėmimo aktą.

Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai apgyvendinami atskirai nuo suaugusiųjų. Suaugusieji gali būti apgyvendinami kartu, kai jie yra nelydimų nepilnamečių teisėti globėjai. 

6.3. Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems dėl proto negalios ar intelekto sutrikimų nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, turintys Socialinių globos įstaigų priežiūros ir administravimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siuntimą (galioja 1 mėnesį) arba savivaldybės komisijos parengtus dokumentus, išvadas ir sprendimą. Asmenys pasirašo:

• dvišalę sutartį tarp gyventojo ir Centro;

• trišalę sutartį tarp Centro, gyventojo ir gyventoją siuntusios savivaldybės dėl lėšų kompensavimo už pragyvenimą Centre ir kitų gyvenimo sąlygų.

Dėl apgyvendinimo Centre turi būti pateikti šie dokumentai: 

• Prašymas (asmens, jo globėjo, rūpintojo, tėvų);

• Pensininko pažymėjimas (jeigu pensininkas);

• Darbingumo lygio pažymėjimas;

• Pasas arba asmens tapatybės kortelė;

• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) pažyma dėl darbingumo lygio;

• Medicininė forma 027/a su gydytojų konsultacinės komisijos išvadomis.

7. Gyventojui suteikiama jo poreikiams tenkinti tinkama socialinės globos/apgyvendinimo teikimo vieta bei aplinka:

7.1. Gyventojai kambariuose apgyvendinami atsižvelgiant į rasę, tautybę, šeimos sudėtį, sveikatą, amžių, lytį, poreikius ir pomėgius;

7.2. Esant būtinumui, gyventojai gali būti apgyvendinti su kitu asmeniu, perkelti į kitą kambarį.

8. Be Centro administracijos leidimo gyventojas negali keisti gyvenamojo kambario.

9. Prieglobstį gavę užsieniečiai ir nelydimi nepilnamečiai už paslaugas nemoka.

10. Asmenys, kuriems teikiama socialinė globa už gyvenimą Centre moka 80 % savo pajamų dydžio mokestį. Tais atvejais, kai asmens pajamos viršija nustatytą mokestį, jam išmokamas skirtumas, bet ne mažesnis kaip 20 % asmens pajamų. 

11. Centro gyventojai aprūpinami:

11.1. Gyvenamuoju kambario plotu 5 m2, su fizine negalia - 7 m2;

11.2. būtiniausiais baldais ir inventoriumi;

11.3. pagal galimybę patalyne, drabužiais ir avalyne, higieniniais reikmenimis neviršijant nustatytų normatyvų;

11.4. mokyklinio amžiaus prieglobstį gavę užsieniečiai ir nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, lankantys bendrojo lavinimo mokyklas pagal galimybę aprūpinami mokykliniais reikmenimis

12. Centras užtikrina gyventojams tinkamas sanitarines - higienines sąlygas.

13. Centro gyventojai nemokamai naudojasi įrengtais tualetais, dušais bei prausyklomis, skalbyklomis, virtuvėmis. 

14. Centro gyventojai kambaryje gali turėti savo asmeninių daiktų.

V. MAITINIMAS

15. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams ir nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams maitinimas gali būti organizuojamas vienu iš šių būdų:

15.1. išmokama pašalpa maitinimui;

15.2. gali būti maitinami centralizuotai Centro valgykloje;

15.3. gali būti išduodami maisto produktai, kurių vertė lygi nustatytos maitinimui skirtos pašalpos dydžiui.

16. Užsieniečiai gali savarankiškai gamintis valgį tam skirtoje virtuvėje. Socialiniai darbuotojai arba socialinių darbuotojų padėjėjai gali padėti užsieniečiams pasigaminti maistą.

17. Užsieniečiai turi teisę gauti piniginę pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms pagal piniginės pašalpos smulkioms išlaidoms mokėjimo tvarką, nustatytą 2002 m. vasario 13 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 20.

18. Socialinę globą gaunantys asmenys maitinami 4 kartus per dieną. 

19. Pagal poreikį ir esant medikų rekomendacijoms Centro gyventojams organizuojama racionali, speciali ir dietinė mityba.

20. Paros maisto racionas turi suteikti reikiamą kiekį energetinių verčių bei reikiamą kaloringumą turintį maitinimą.

21. Silpnai vaikštantys ir gulintys asmenys, nustačius jiems žemą savarankiškumo lygį, turi galimybę maitintis savo kambariuose. Kiti gyventojai maitinami bendroje valgykloje.

22. Esant būtinumui teikiama individuali, diskretiška pagalba gyventojui valgant. 

23. Su meniu, iškabintu valgykloje, turi galimybę kasdien susipažinti visi gyventojai. 

24. Sudarytos sąlygos virtuvėlėje gyventojams užsiimti maisto ruošimu savo poreikiams su darbuotojų priežiūra. 

25. Indus iš valgyklos salės į kambarius neštis draudžiama.

VI. GYDYMAS IR SLAUGA

26. Centro medicinos punkto medicinos personalas vadovaujasi LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 "Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo“, ir įsakymu Nr. V-591 "Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė" patvirtinimo“.

27. Draudžiamieji, apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu ir turintys teisę naudotis medicinos paslaugomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka laikomi asmenys, nurodyti 1996 m. gegužės 21 d. Nr. I-1343 Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnyje. Suaugę papildomą ir laikiną apsaugą Lietuvos Respublikoje gavę užsieniečiai yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu iš Centro lėšų.

28. Visos medicinos punkte teikiamos paslaugos ir procedūros yra nemokamos.

29. Pacientams Centro medicinos punkte teikiamos pirmo lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos bei būtinoji pagalba.

30. Licencijuoti šeimos gydytojas ir bendros praktikos slaugytojai teikia paslaugas vaikams ir suaugusiems. Paslaugos teikiamos medicinos punkto darbo metu kabinetuose, atitinkančiuose higieninius, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimus, laikantis aseptikos ir antiseptikos taisyklių. 

31. Gydytojas priima pacientus, išsiaiškina kreipimosi priežastį, įvertina bendrą būklę, sudaro ir skiria reikalingų tyrimų ir konsultacijų bei gydymo planą, nustato diagnozę, suteikia aiškią informaciją, moko sveikos gyvensenos, atlieka profilaktinį darbą, pildo medicininę dokumentaciją.

32. Slaugytojas vykdo gydytojo nurodymus, paskyrimus, įvertina paciento slaugos poreikius savo kompetencijos ribose, numato ir suplanuoja slaugos veiksmus, įgyvendina slaugos planą ir įvertina slaugos rezultatus, užtikrina aprūpinimą medikamentais ir sveikatos priežiūros priemonėmis, apmoko jais naudotis, moko sveikos gyvensenos, analizuoja asmenų sveikatos mokymo poreikį, stebi aptarnaujamų pacientų fizinę, psichinę ir socialinę būklę, pildo medicininę dokumentaciją, atlieka dezinfekciją.

33. Būtinąją pagalbą teikia visi medicinos darbuotojai savo kompetencijos ribose. Būtinajai pagalbai teikti medicinos punkte suformuoti prieššokinių medikamentų ir skubios pagalbos krepšiai. 

34. Sunkūs ligoniai vizituojami kambariuose. Esant indikacijoms kviečiama GMP. 

35. Esant indikacijoms gydytojas siunčia pacientus konsultuoti aukštesnio lygio specialistui. 

36. Pacientai pas gydytojus specialistus gali patekti tik su gydytojo siuntimais, išskyrus atvejus, kai ligonio sveikatos sutrikimui reikalinga būtinoji medicinos pagalba.

37. Žala, padaryta pacientui už nesavalaikį siuntimą konsultuoti gydytojui specialistui, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

38. Gydytojo siuntimu organizuojamas pacientų vykimas į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, su kuriomis Centras yra sudaręs sutartis dėl paslaugų teikimo.

39. Stomatologinė pagalba teikiama pagal sudarytą sutartį VšĮ Ruklos ambulatorijoje. 

40. Dėl psichikos sutrikimų pacientai nukreipiami į Jonavos psichikos sveikatos centrą.

41. Centro gyventojai privalo leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę. Pacientas, sergantis užkrečiamomis ligomis, privalo laikytis sanitarinių-higieninių reikalavimų, kad neužkrėstų kitų Centro gyventojų. Už šios atsakomybės nevykdymą baudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

42. Centre laikomasi sanitarinio – higieninio režimo.

VII. PACIENTŲ KREIPIMOSI Į ĮSTAIGĄ TVARKA

43. Centro gyventojas turi teisę pasirinkti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią sveikatos priežiūros įstaigą ar jos padalinį ir šeimos gydytoją. Už vaikus iki 18 metų ir neveiksnius asmenis atitinkamas įstaigas renkasi tėvai arba globėjai. 

44. Visi Centro gyventojas turi teisę darbo metu kreiptis į Centro medicinos punktą, esant sveikatos sutrikimams ir profilaktiškai. 

45. Visi besikreipiantys į medicinos punktą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo, turi pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą nuolat ar laikinai gyventi LR, vaikams iki 16 metų - gimimo liudijimą), išskyrus būtinąją medicinos pagalbą.

46. Pacientas socialinio darbuotojo ar socialinio darbuotojo padėjėjo pagalba gali išsikviesti gydytoją į kambarį.

47. Gydytojas pacientus kambariuose aptarnauja pagal darbo grafiką nurodytu laiku kreipimosi dieną ar planine tvarka.

48. Dėl būtinosios, skubios pagalbos kviesti Greitąja medicinos pagalbą.

49. Pacientas, esant indikacijoms (sprendžia gydantis gydytojas suderinęs su pacientu), siunčiamas į stacionarines sveikatos priežiūros įstaigas.

50. Medicinos punktas dirba visą parą.

VIII. NEMOKAMŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ NOMENKLATŪRA IR ASORTIMENTAS, JŲ TEIKIMO TVARKA

51. Visiems besikreipiantiems Centro gyventojams medicinos punkte atliekamos žemiau nurodytos nemokamos paslaugos:

• Šeimos gydytojo priėmimas ir/ar konsultacija, profilaktiniai sveikatos patikrinimai;

• Nėščiųjų profilaktiniai sveikatos tikrinimai;

• Siuntimai specialisto konsultacijoms.

Tyrimai ir procedūros:

• ANG organų tyrimas – orofaringoskopija, otoskopija, klausos tyrimas kalba ir šnabždesiu, kamertonu;

• Ausų plovimas;

• Krūtinės ir pilvo organų perkusija ir auskultacija, 

• AKS, ŠSD matavimas;

• Kūno temperatūros matavimas;

• Antropometrinis tyrimas

• Neurologinis tyrimas;

• Nėščiųjų tyrimas ir sekimas – vaisiaus širdies tonų auskultacija, gimdos dugno aukščio, pilvo apimties matavimas, kitų reikalingų tyrimų skyrimas;

• Skiepijimas pagal LR patvirtintą profilaktinių skiepijimų bazinį kalendorių;

• Regėjimo aštrumo įvertinimas;

• Akispūdžio matavimas;

• Akių plovimas;

• EKG registravimas;

• Kvėpavimo funkcijos įvertinimas –spirometrija;

• Digitalinis tyrimas;

• Šlapimo pūslės kateterizacija;

• Nėštumo ekspres diagnostika;

• Intraraumeninių, intraveninių, poodinių injekcijų atlikimas;

• Lašinių infuzijų atlikimas;

• Skrandžio plovimas;

• Ausų lankų, akių plovimas;

• Žaizdų tvarstymas ir priežiūra, tepalų tepimas, kompresų dėjimas, lašų lašinimas;

• Siūlų išėmimas;

• Cukraus kiekio kraujyje nustatymas;

• Cholesterolio kiekio kraujyje nustatymas;

• Šlapimo tyrimas.

52. Draudžiama teikti sveikatos priežiūros paslaugas be paciento sutikimo. Sutikimo dėl sveikatos priežiūros išreiškimu laikoma, kad savanoriškai į Centro medicinos punktą dėl sveikatos priežiūros atvykęs arba į kambarį gydytoją iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad gydytojas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras.

53. Pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo raštišku sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.

54. Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus. Gydytojas visais atvejais turi parinkti tokius diagnostikos ir gydymo metodus, kurie labiausiai atitiktų nepilnamečio interesus, atsižvelgdami pirmiausia į nepilnamečio, taip pat į jo atstovų valią.

55. Nepilnametis pacientas iki 16 metų, kuris, gydytojo pagrįsta nuomone, išreikšta medicinos dokumentuose, gali pats teisingai vertinti savo sveikatos būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

56. Paciento sutikimo rašytinė forma

56.1. Prieš atliekant pacientui invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant įstaigoje patvirtintą formą, atitinkančią LR Sveikatos apsaugos ministro reikalavimus;

56.2. Gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai);

56.3. Prieš atlikdamas pacientui invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus.

IX. PACIENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS ĮSTAIGOJE

57. Pacientų teisės:

57.1. Pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas;

57.2. Kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato LR Sveikatos apsaugos ministras.

57.3. Pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų centro sveikatos priežiūros specialistų elgesį. Pacientui turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų. Pacientas turi teisę būti prižiūrimas ir numirti pagarboje.

57.4. Pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. 

57.5. Teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą;

57.6. Teisė į informaciją

57.6.1. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie Centro medicinos punkto teikiamas paslaugas, galimybes jomis pasinaudoti.

57.6.2. Pacientas turi teisę gauti informaciją apie jam sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį sveikatos priežiūros specialistą (vardą, pavardę, pareigas) ir informaciją apie jo profesinę kvalifikaciją. Centre pacientui yra pateikiamas jį gydančio gydytojo ir slaugytojo vardas, pavardė, pareigos ir informacija apie jo profesinę kvalifikaciją. Darbuotojai darbo metu privalo nešioti darbo pažymėjimus, prisegtus kairėje krūtinės pusėje. Specialisto vardas, pavardė, pareigos, darbo laikas skelbiamas skelbimų lentoje ir ant kabineto durų. Visi specialistai dirba tik turintys reikiamą išsilavinimą ir licenciją.

57.7. Pacientas, pateikęs asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, turi teisę gauti informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Informuodamas apie gydymą, gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo. Šią informaciją pacientui gydytojas turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicininius terminus.

57.8. Informacija pacientui gali būti nesuteikta tik tais atvejais, jeigu tai pakenktų paciento sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei arba kai pacientas šio įstatymo nustatyta tvarka atsisako šios informacijos. Sprendimą neteikti pacientui informacijos, kuri gali pakenkti paciento sveikatai ar sukelti pavojų jo gyvybei, priima gydantis gydytojas, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitokią tokio sprendimo priėmimo tvarką. Apie sprendimo neteikti informacijos priėmimą ir jo motyvus pažymima medicinos dokumentuose. Tais atvejais, kai pranešimas būtų prielaida žalai pacientui atsirasti, visa šiame straipsnyje numatyta informacija pateikiama paciento atstovui ir tai prilyginama informacijos pateikimui pacientui. Informacija pacientui pateikiama, kai išnyksta žalos atsiradimo pavojus. Paciento psichikos ligonio teisės gauti informaciją ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

57.9. Jeigu paciento kreipimasis į Centro medicinos punktą nėra mediciniškai pagrįstas, prieš siunčiant pacientą į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, pacientui yra išsamiai paaiškintas tokio sprendimo pagrįstumas ir tolesnės sveikatos priežiūros tęstinumas. Gavęs tokią informaciją, pacientas patvirtina tai parašu.

57.10. Teisė nežinoti

57.10.1. Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę negali būti pacientui pateikiama prieš jo valią. 

57.10.2. Šios nuostatos netaikomos, kai dėl paciento atsisakymo gauti informaciją gali atsirasti žalingų padarinių pacientui ar kitiems asmenims. 

57.11. Teisė susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose:

57.11.1. Paciento pageidavimu jam turi būti pateikti jo medicinos dokumentai, išskyrus tuos atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar sukelti pavojų jo gyvybei. Tokiais atvejais apie sprendimo neišduoti medicinos dokumentų priėmimą ir jo motyvus pažymima medicinos dokumentuose.

57.11.2. Sveikatos priežiūros specialistas pagal savo kompetenciją privalo paaiškinti pacientui įrašų jo medicinos dokumentuose prasmę. Netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, sveikatos priežiūros specialistas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti. Sveikatos priežiūros specialisto ir paciento ginčą dėl įrašų jo medicinos dokumentuose ištaisymo, papildymo, užbaigimo, panaikinimo ir (ar) pakeitimo pagrįstumą sprendžia įstaigos vadovas. 

57.11.3. Paciento psichikos ligonio teisės susipažinti su paciento medicinos dokumentais ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.

57.11.4. Su nepilnamečio paciento iki 16 metų medicinos dokumentais turi teisę susipažinti jo atstovai. 

57.11.5. Pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientui pageidaujant, Centro medicinos puntas padaro ir išduoda sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat išduoda diagnozės ir gydymo aprašymus. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

57.12. Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą:

57.12.1. Paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti.

57.12.2. Duomenys apie paciento lankymąsi Centro medicinos punkte, jo sveikatos būklę, jam taikytas diagnostikos, gydymo bei slaugos priemones įrašomi į nustatytos formos ir rūšių pacientų medicinos dokumentus. Nustatant šių dokumentų formą, turinį ir naudojimo tvarką, turi būti užtikrinama paciento privataus gyvenimo apsauga. 

57.12.3. Visa informacija apie paciento lankymąsi Centro medicinos punkte, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai.

57.12.4. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Pacientas turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama. Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.

57.13. Teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ypatumai:

57.13.1. Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą prieš jo valią. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus.

57.13.2. Už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą rinkimą ir naudojimą atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka.

57.13.3. Užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, yra vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus. Šios nuostatos taikymas gali būti ribojamas įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina visuomenės saugumo, nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos arba kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugai.

57.13.4. Apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika, sveikatos priežiūros įstaigos privalo nedelsdamos pranešti teisėsaugos institucijoms.

57.14. Paciento teisė į anoniminę sveikatos priežiūrą

57.14.1. Teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, turi ne jaunesni kaip 16 metų pacientai, sergantys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto sąrašo ligomis. Už sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, pacientas moka pats, išskyrus teisės aktų nustatytas išimtis. 

57.14.2. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kai neatskleidžiama asmens tapatybė, tvarką reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

57.15. Paciento dalyvavimas mokymo procese ir biomediciniuose tyrimuose:

57.15.1. Be paciento rašytinio sutikimo negalima jo įtraukti į biomedicininius tyrimus. Paciento įtraukimo į šiuos tyrimus tvarką nustato Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas.

57.15.2. Įtraukiant pacientą į biomedicininius tyrimus ir mokymo procesą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už mokslo interesus.

58. Paciento pareigos:

58.1. Pacientas privalo susipažinti su jam pateiktomis Pabėgėlių priėmimo centro vidaus tvarkos taisyklėmis ir vykdyti jose nurodytas pareigas;

58.2. Pacientas privalo rūpintis savo sveikata, burnos ertmės ir dantų higiena, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su Centro medicinos punkto specialistais ir kitais įstaigos darbuotojais;

58.3. Pacientas, norėdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugas, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, išskyrus būtinosios sveikatos priežiūros atvejus;

58.4. Pacientas kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai sveikatos priežiūros paslaugas;

58.5. Pacientas, gavęs informaciją apie jam skiriamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo sutikimą ar atsisakymą dėl šių paslaugų suteikimo turi patvirtinti raštu;

58.6. Pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų. Pacientas privalo informuoti sveikatos priežiūros specialistus apie nukrypimus nuo paskyrimų ar nustatyto režimo, dėl kurių jis davė sutikimą;

58.7. Pacientas privalo pagarbiai ir deramai elgtis su visais Centro medicinos punkto ir kitais įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais;

58.8. Pacientui, kuris pažeidžia savo pareigas, tuo sukeldamas grėsmę savo ir kitų pacientų sveikatai ir gyvybei, arba trukdo jiems gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti nutrauktas, išskyrus atvejus, jei tai grėstų pavojus paciento gyvybei

58.9. Apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų pacientai (išskyrus būtinąją pagalbą) neaptarnaujami.

59. Teisė į žalos atlyginimą:

59.1. Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose. 

60. Bendrosios atstovavimo nuostatos

60.1. Pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina pats arba per savo atstovus.

60.2. Įstatymų nustatytais atvejais pacientas teises įgyja, pareigas prisiima ir jas įgyvendina tik per atstovus ar teismo leidimu.

60.3. Atstovai, veikdami paciento vardu, privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens dokumentus.

60.4. Paciento nuo 16 metų atstovais gali būti: atstovai pagal įstatymą ir atstovai pagal pavedimą.

60.5. Atstovavimas neveiksniam ir ribotai veiksniam pacientui:

60.5.1. Pacientui, teismo pripažintam neveiksniu, atstovauja paskirti globėjai;

60.5.2. Pacientas, teismo pripažintas ribotai veiksniu, teises įgyja ir pareigas prisiima, taip pat jas įgyvendina pats tiek, kiek tų teisių jam nėra apribojęs teismas.

60.6. Paciento atstovai pagal pavedimą:

60.6.1. Pacientas nuo 16 metų gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose;

60.7. Paciento atstovai pagal įstatymą;

60.7.1. Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų atstovauja jo atstovai pagal įstatymą: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas;

60.7.2. Nepilnamečiam pacientui iki 16 metų, kuriam nustatyta institucinė globa (rūpyba), atstovauja šių įstaigų paskirti asmenys, pateikę atstovavimą patvirtinantį dokumentą;

60.7.3. Paciento nuo 16 metų sutuoktinis, sugyventinis (partneris), o kai jų nėra, – vienas iš paciento tėvų (įtėvių) arba vienas iš pilnamečių vaikų yra paciento, kuris negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesų, atstovu pagal įstatymą. Nurodyti asmenys nelaikomi paciento nuo 16 metų atstovais pagal įstatymą, jeigu jie atsisako būti atstovais, pacientas yra paskyręs atstovą pagal pavedimą arba pacientui nustatyta globa (rūpyba).

X. GYVENTOJŲ IR PACIENTŲ LANKYMO, IŠVYKIMO IR PERKĖLIMO Į KITAS ĮSTAIGAS TVARKA

61. Draudžiama pašaliniams asmenims, neturintiems konkretaus tikslo, lankytis Centre.

61.1. Centro gyventojas ir medicinos punkto pacientas gali priimti svečius gyvenamose patalpose nuo 10 val. iki 19 val.;

61.2. Svečiai registruojami lankytojų žurnale ir privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą Centro socialiniam darbuotojui;

61.3. Lankytojai, atvykę iš toliau pas socialinę globą gaunantį asmenį, esant reikalui dėl nakvynės, turi kreiptis:

• darbo metu - į Neįgaliųjų socialinės globos skyriaus vedėją;

• nedarbo metu – į budintį socialinio darbuotojo padėjėją.

62. Gyventojų gyvenamose patalpose pašaliniams asmenims nakvoti draudžiama. Neblaivūs pašaliniai asmenys į Centrą neįleidžiami.

63. Lankytojams draudžiama:

63.1. rūkyti ligoninės patalpose ir ligoninės teritorijoje;

63.2. šiukšlinti ir triukšmauti;

63.3. gyventojus ir pacientus išvesti ir išsivežti už Centro ribų be Pabėgėlių socialinės integracijos ar Neįgaliųjų socialinės globos skyriaus vedėjo ar gydytojo sutikimo;

63.4. karantino metu lankyti gyventojus ir pacientus;

63.5. turėti su savimi arba nešti gyventojui ar pacientui šaunamąjį ar šaltąjį ginklą;

63.6. nešti gyventojams ar pacientams svaigalų, rūkalų, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

64. Lankytojai, pažeidžiantys vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, gali būti išprašyti iš Centro.

65. Užsienietis išvyksta iš Centro šiais atvejais, kai:

65.1. užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusą, papildomą apsauga), iškeliami į gyvenamąją vietą pagal Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A1-238 (2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A1-438 redakcija);

65.2. užsienietis pats susiranda gyvenamąjį plotą, atsisakęs paramos integracijai;

65.3. atsisakoma suteikti užsieniečiui prieglobstį arba pratęsti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje;

65.4. užsieniečiui nutraukiama valstybės parama integracijai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu sudarytos komisijos teikimu Centro direktoriaus įsakymu.

66. Socialinę globą gaunantys asmenys gali išvykti iš Centro, kai:

66.1. Asmuo pripažįstamas neveiksniu ir visam laikui išvyksta pas teismo paskirtą globėją ar rūpintoją;

66.2. Centro administracija išleidžia socialinę globą gaunantį asmenį savarankiškam gyvenimui pagal savivaldybės socialinės paramos skyriaus sutikimą. 

66.3. Socialinių globos įstaigų administravimo tarnybos prie LR SADM sprendimu perkelti asmenį į kitą socialinės globos įstaigą.

67. Išvykstant iš Centro savarankiškam gyvenimui, socialinę globą gavusiam asmeniui grąžinami dokumentai ir asmeniniai daiktai, jeigu jie buvo saugomi Centre. 

68. Savavališkai pasišalinus socialinę globą gaunančiam asmeniui iš Centro (arba įvykus nelaimingam atsitikimui), nedelsiant imamasi priemonių jį surasti, apie tai pranešama policijos komisariatui, artimiesiems bei steigėjui.

69. Gyventojas, išvykstantis iš Centro, nustatyta tvarka privalo perduoti Centro darbuotojams kambario inventorių ir kitus daiktus, suteiktus asmeniniam naudojimui (išskyrus rūbus ir avalynę) bei kambario raktus.

XI. GINČŲ IR KONFLIKTŲ TARP ĮSTAIGOS IR GYVENTOJŲ AR PACIENTŲ SPRENDIMO TVARKA

70. Gyventojai/pacientai turi teisę įvairiais klausimais kreiptis į Centro administraciją. 

71. Centras sudaro sąlygas veikti Gyventojų tarybai, į kurios pateiktus pagrįstus pasiūlymus administracija atsižvelgia organizuodama veiklą. 

72. Centre yra vykdoma pateiktų prašymų, pasiūlymų, skundų ir atsakymų į juos pateikimo registracija.

73. Gyventojas/pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip gyventojo/paciento, teisės, turi teisę pateikti skundą raštu Pabėgėlių priėmimo centro direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui.

74. Skundą pateikti gali gyventojas/pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra gyventojo/paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šiame punkte nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis.

75. Gyventojas/pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar gyventojui/pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Gyventojo/paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą.

76. Gyventojas/pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės buvo pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos.

77. Pabėgėlių priėmimo centro direktorius, gavęs paciento skundą, paveda sudarytai komisijai atlikti tyrimą; atlikus tyrimą raštu pranešti gyventojui/pacientui (jo atstovui) nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

78. Gyventojai/pacientai turi teisę įvairiais klausimais kreiptis į Centro steigėją – Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kontrolės bei kitas institucijas.

79. Kai gyventojo/paciento skundas yra susijęs su informacijos apie gyventojo/pacientą, kuri yra konfidenciali, nagrinėjimu, tokios informacijos pateikimas Pabėgėlių priėmimo centro medicinos punkto civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įstaigai, asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas. Asmenys, susipažinę su konfidencialia informacija, privalo užtikrinti jos konfidencialumą.

80. Pabėgėlių priėmimo centro medicinos punkto civilinės atsakomybės draudimas.

80.1. Medicinos punktas apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

80.2. Minimalią draudimo sumą vienam draudžiamajam įvykiui ir minimalią draudimo sumą visiems draudžiamiesiems įvykiams per vienus draudimo sutarties galiojimo metus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

81. Reikalavimas atlyginti pacientui padarytą žalą:

81.1. Draudžiamuoju įvykiu laikoma dėl Centro medicinos punkto darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaryta turtinė ir neturtinė žala.

81.2. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, išmokėto draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina Pabėgėlių priėmimo centras, atsakingas už padarytą žalą.

XII. INFORMACIJOS APIE JO SVEIKATOS BŪKLĘ TEIKIMO PACIENTUI IR JO ARTIMIESIEMS TVARKA

82. Informacijos teikimas pacientams:

82.1. Informaciją apie paciento sveikatos būklę teikia gydytojas. Slaugos personalas neturi teisės teikti tokio pobūdžio informacijos. 

82.2. Informacijos pacientui, įskaitant ir nepilnamečius nuo 16 iki 18m., galima neteikti tik tais atvejais, jeigu pranešimas būtų aiški prielaida rimtai žalai gyventojui atsirasti pakenktų jo sveikatai ar sukeltų pavojų jo gyvybei. Tokiais atvejais visa informacija pateikiama jo atstovui, kol išnyks pavojus gyventojo sveikatai. 

82.3. Informacija apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininių tyrimų duomenis, gydymo metodus ir prognozę neteikiama pacientui prieš jo valią, įskaitant nepilnamečius nuo 16 iki 18 m. Valia patvirtinama paciento parašu medicininiuose dokumentuose, išskyrus atvejus, kai informacijos nepateikus pacientui ar kitiems asmenims, gali atsirasti žalingų pasekmių. Apie informacijos pateikimą prieš jo valią pažymima gyventojo medicininiuose dokumentuose. Elgesio su pacientu, kuris dėl psichinės ligos nesugeba teisingai įvertinti savo sveikatos būklės, ypatumus nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Šios nuostatos netaikomos, kai dėl paciento atsisakymo gauti informaciją gali atsirasti žalingų padarinių pacientui ar kitiems asmenims. 

82.4. Gydytojas pagal savo kompetenciją privalo paaiškinti pacientui įrašų jo medicinos dokumentuose prasmę. Netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga, gydytojas per 15 darbo dienų turi ištaisyti, papildyti, užbaigti, panaikinti ir (ar) pakeisti. Gydytojo ir paciento ginčą dėl įrašų jo medicinos dokumentuose ištaisymo, papildymo, užbaigimo, panaikinimo ir (ar) pakeitimo pagrįstumą sprendžia įstaigos vadovas.

82.5. Su nepilnamečio paciento iki 16 metų medicinos dokumentais turi teisę susipažinti jo atstovai. 

82.6. Visa informacija apie paciento lankymąsi Centro medicinos punkte, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai.

82.7. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyta tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Pacientas turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama. Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.

83. Informacijos teikimas gyventojo atstovams:

83.1. informacija gali būti teikiama paciento atstovams: įstatyminiai atstovai – vienas iš tėvų (įtėvių), globėjai, rūpintojai; atstovai pagal pavedimą, kuriuos pasirenka pats gyventojas ir kurių įgaliojimai įforminami LR įstatymų nustatyta tvarka. Atstovai, veikdami gyventojo vardu, privalo pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens dokumentus. Atstovas turi teisę susipažinti su medicininiais dokumentais, tiesiogiai susijusiais su gyventojo interesais. Jeigu pacientas nepilnametis, informacija teikiama jo įstatyminiams atstovams. Nepilnamečiui pageidaujant, informacija gali būti nesuteikta, jeigu tai iš esmės gali pakenkti jo interesams. Pacientas turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama. Asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.

83.2. Jeigu nepilnametis hospitalizuotas, apie tai turi būti informuojami jo įstatyminiai atstovai. Teikiant informaciją apie gyventoją kitiems asmenims (jeigu gyventojas veiksnus – ir jo atstovams), reikalingas raštiškas gyventojo sutikimas, kuriam nurodoma, kam informacija gali būti suteikta.

84. Informacijos teikimas juridiniams asmenims:

84.1. Informacijos apie pacientą konfidencialumo reikalavimas netaikomas ir informacija teikiama tik tarnybiniais tikslais, neturint raštiško gyventojo sutikimo šioms įstaigoms ir valstybės institucijoms:

• Sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose gydomas, slaugomas gyventojas arba atliekama jo sveikatos ekspertizė;

• Institucijoms, kontroliuojančioms sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos priežiūros veiklą: Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei medicininio audito inspekcijai, Valstybinei ir teritorinei ligonių kasoms; Lietuvos medicinos etikos komitetui;

• Teisėsaugos ir kvotos organams: prokuratūrai, teismui, kvotos organams; valstybės saugumo įstaigoms; karinių įstaigų viršininkams, pataisos darbų įstaigoms, tardymo izoliatorių, socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigų viršininkams, Valstybinės priešgaisrinės apsaugos organams, pasienio apsaugos tarnybai, esančių tolimajame plaukiojime laivų kapitonams, Valstybės kontrolės ir mokesčių inspekcijos įstaigoms, Lietuvos Bažnyčios tribunolams, advokatų kontoroms, vaiko teisių apsaugos tarnyboms, draudimo įstaigoms, kuriose apsidraudę gyventojai. 

84.2. Visa informacija pateikiama tik gavus raštišką prašymą antspauduotą ir pasirašytą įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens. 

84.3. Apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika, Centro medicinos punktas privalo nedelsdamas pranešti teisėsaugos institucijoms.

85. Telefonu informacija apie pacientų sveikatos būklę neteikiama. 

XIII. LIGOS ISTORIJŲ, AMBULATORINIŲ KORTELIŲ, KITŲ MEDICININIŲ DOKUMENTŲ NUORAŠŲ DARYMO, IŠDAVIMO TVARKA PACIENTAMS IR KITIEMS FIZINIAMS IR JURIDINIAMS ASMENIMS

86. Pacientas turi teisę prašyti, kad būtų padarytos ligos istorijos ar kitų medicininių dokumentų kopijos. Kopijos išduodamos pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarką per 3 darbo dienas.

87. Pacientai ar jų atstovai, norintys gauti išrašus (epikrizes) iš medicininių dokumentų kreipiasi į gydytoją. Epikrizės išduodamos, pateikus asmens tapatybę įrodantį dokumentą, per 3 darbo dienas.

88. Ligos istorijų ir kitų medicininių dokumentų originalai, kopijos, išrašai, pažymos apie gydymą gali būti išduodami: teismui, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, savivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnyboms, institucijoms, kontroliuojančioms sveikatos priežiūros įstaigas, gydymo įstaigoms, kuriose gyventojas gydomas ar atliekama gyventojo sveikatos ekspertizė. Dokumentai išduodami, pateikus raštišką tos institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens prašymą, direktoriaus leidimu.

IX. GYVENTOJŲ TURIMŲ DIRBTINIŲ IŠ BRANGIŲJŲ METALŲ, BRANGIŲ PROTEZŲ IR PINIGŲ REGISTRAVIMO BEI SAUGOJIMO TVARKA

89. Veiksnūs asmenys patys atsako už savo turimas materialines vertybes, jei nepareiškia noro kitaip. 

90. Neveiksnių asmenų turtas ir asmenų, pageidaujančių, kad jų turtas būtų saugomas Centre, saugomas direktoriaus įsakymu patvirtinta tvarka. 

X. HIGIENOS IR KITI TVARKOS REIKALAVIMAI

91. Gyventojams būtina laikytis sanitarinių higieninių normų ir asmens higienos reikalavimų.

92. Gyventojai bendrojo naudojimo patalpas tvarko pagal grafiką.

93. Gyventojo kasdieninė veikla organizuojama ir buitinės paslaugos teikiamos taip, kad palaikytų, skatintų ir motyvuotų asmenį būti kuo savarankiškesniu, pagal galimybes tvarkyti savo gyvenamuosius kambarius, bendrojo naudojimo patalpas, Centro aplinką. 

94. Centras organizuoja socialinę globą gaunantiems asmenims drabužių bei patalynės skalbimą, valymą, drabužių taisymą. Tiems, kurie dėl negalios negali patys tvarkytis gyvenamųjų kambarių, šiuos darbus padeda atlikti darbuotojai. 

95. Užsieniečiams sudaromos sąlygos nemokamai savarankiškai skalbti patalynę ir asmeninius skalbinius naudojantis bendra skalbimo, lyginimo ir džiovinimo įranga.

96. Kiekvienam gyventojui sudarytos sąlygos rūpintis asmens higiena. Negalintys savimi pasirūpinti gyventojai kiekvieną dieną nuprausiami. 

97. Centro patalpose ir teritorijoje palaikoma švara ir tvarka. 

98. Centre draudžiama:

98.1. vartoti narkotikus, toksines medžiagas;

98.2. piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, pristatinėti juos girtaujantiems gyventojams ir taip trikdyti viešąją tvarką;

98.3. draudžiama rūkyti visose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Rūkyti leidžiama tik rūkymui skirtose patalpose. Gyventojams, kurie turi judėjimo negalią, leidžiama rūkyti savo kambaryje, prižiūrint socialinio darbuotojo padėjėjui.

98.4. savarankiškai tvarkyti elektros, santechnikos bei kitą įrangą; 

98.5. laikyti šaltuosius, šaunamuosius ir kitokius ginklus, sprogstamąsias, degias ir nuodingas medžiagas;

98.6. piktybiškai kambariuose, koridoriuose kelti triukšmą;

98.7. naudoti atvirą ugnį;

98.8. naudoti elektrinius šildymo prietaisus.

99. Gyventojai turi saugoti ir prižiūrėti Centro gyvenamąsias patalpas, aplinką, baldus, inventorių. Sąmoningai sugadinęs ar pametęs įstaigos inventorių, gyventojas privalo atlyginti nuostolius.

100. Gyventojui neįleidžiant į savo kambarį įstaigos darbuotojų vakarinio patikrinimo metu arba kitu laiku, kai spėjama, kad kambaryje esantiems žmonėms gresia pavojus gyvybei arba jų sveikatai, taip pat žinant, kad kambaryje yra pašalinių neblaivių arba nepageidaujamų asmenų, dirbantis personalas turi teisę laužti kambario duris ar langą. Tokiu atveju gyventojas atlygina žalą už sugadintas kambario arba langus.

101. Gyventojai turi teisę nustatyta tvarka, prisilaikydami elektrosaugos reikalavimų naudotis Centro šaldytuvais, skalbimo, džiovinimo mašinomis, lyginimo prietaisais, elektrinėmis viryklėmis. Pasinaudoję elektros įranga, gyventojai palieka prietaisus švarius, kad ir kiti galėtų jais naudotis.

Centro gyvenamajame korpuse, kuriame gyvena prieglobstį gavę užsieniečiai ir nelydimi nepilnamečiai, nuo 23 valandos iki 6 valandos – tylos laikas, vasaros metu nuo 24 valandos iki 6 valandos. Tylos laiko metu įėjimo į gyvenamąjį korpusą durys užrakinamos, gyventojų judėjimas į lauką ar iš lauko į korpuso vidų draudžiamas. 

Socialinę globą gaunančių asmenų gyvenamajame korpuse nuo 21 valandos iki 6 valandos – tylos laikas. Gyvenamasis korpusas rakinamas gyventojams sugrįžus, ne vėliau nei 23 val. 

102. Gyventojas privalo gerbti kitus gyventojus ir Centro darbuotojus, nepažeidinėti viešosios tvarkos ir laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Pažeidus viešąją tvarką ir vidaus tvarkos taisykles gyventojai baudžiami įstatymu nustatyta tvarka, jiems taikomos šiose taisyklėse numatytos drausminio poveikio priemonės. 

103. Norimą veiklą gyventojai gali pasirinkti pagal pomėgius, atsižvelgiant į gydytojo ir darbuotojų rekomendacijas bei Centro galimybes. 

104. Centro darbuotojai gyventojams padeda tvarkyti asmeninius reikalus už įstaigos ribų, gina jų teises ir teisėtus interesus, sudaro sąlygas gauti reikiamą informaciją, konsultuotis su įvairiais įstaigos bei kitų institucijų specialistais. 

105. Gyventojai darbo metu gali naudotis Centre teikiamomis paslaugomis bei visuomenės informavimo priemonėmis (televizija, radijas), sportuoti, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, užsiimti visuomenei naudingu darbu.

106. Apie socialinę globą gaunančio gyventojo mirtį jo gimines ir artimuosius dieną informuoja Neįgaliųjų socialinės globos skyriaus vedėja, nakties metu, išeiginių bei švenčių dienomis - budinti slaugytoja. Gyventojai laidojami Jonavos rajono kapinėse bendra tvarka, atsisakius jį laidoti artimiesiems. Mirusio gyventojo depozitinėje sąskaitoje esančius pinigus išmoka paveldėtojams, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą įstatymo nustatyta tvarka. Mirusiojo dokumentai ir asmeniniai daiktai perduodami pagal aktą mirusiojo artimiesiems.

107. Atskirais atvejais, kai gyventojui pačiam reikalaujant, o gydančiam gydytojui nematant reikalo išduoti siuntimą vykti į gydymo įstaigas, kitas institucijas, kai gyventojas nori pasinaudoti Centro transportu savo asmeniniais reikalais, gyventojas iš savo gaunamų pajamų atsiskaito už šias paslaugas ir moka visą transporto paslaugos kainą. 

108. Centro gyventojai turi teisę atlikti savo gyvenamosiose patalpose religines apeigas, nepažeisdami kitą religiją išpažįstančių asmenų teisių. Religinės nesantaikos kurstymas yra draudžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų.

XI. LEIDIMAS LAIKINAI IŠVYKTI

109. Prieglobstį gavusiam užsieniečiui leidžiama lankytis visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

110. Užsienietis, išvykdamas iš Centro turi turėti su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

111. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neturintiems teritorinio prieglobsčio LR, iš Centro leidžiama išvykti tik su jį lydinčiu asmeniu.

112. Nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ar prieglobstį gavusiems užsieniečiams leidžiama išvykti iš Centro tik su Centro administracijos leidimu, ilgiau kaip 24 valandoms tik su Centro administracijos raštišku leidimu. Pažeidus šią tvarką, užsieniečio prašymo svarstymas suteikti prieglobstį gali būti sustabdomas; taip pat gali būti sustabdomas socialinių paslaugų bei paramos teikimas. Pavėlavęs atvykti užsienietis, privalo dienos bėgyje pateikti raštišką pasiaiškinimą Centro administracijai.

113. Užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusą, papildomą/laikiną apsaugą), leidžiama išvykti iš Centro ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Piniginė pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms už laikotarpį, kol gyventojas buvo išvykęs ilgiau kaip trims dienoms, jam nemokama, išskyrus atvejus, kai gyventojas išvyko dėl svarbių priežasčių su Centro administracijos raštišku leidimu. 

114. Užsienietis, gavęs prieglobstį, privalo informuoti Centro administraciją apie savo išvykimą ir trukmę. Be Centro administracijos raštiško leidimo užsienietis turi teisę išvykti ne ilgiau kaip 72 valandoms.

115. Socialinę globą gaunantis asmuo gali išvykti laikinai iš Centro jį priimančių asmenų raštišku prašymu:

• iki 90 kalendorinių dienų per metus ar visam laikui, jei yra veiksnus ir pats to nori;

• dienos eigoje, žodžiu pranešdamas apie tai socialiniam darbuotojui arba socialinio darbuotojo padėjėjui, nurodydamas išvykimo vietą bei tikslą ir numatomą grįžimo laiką;

116. Socialinę globą gaunantiems asmenims laikinai išvykstant iš Centro būtinas jį priimančių asmenų raštiškas prašymas – įsipareigojimas dėl jų saugumo, priežiūros ir grįžimo laiko į Centrą. 

117. Išleidžiant socialinę globą gaunantį asmenį turi būti įsitikinta, kad asmeniui bus užtikrintos paslaugos bendruomenėje, jis turės tinkamas gyvenimo sąlygas ir galės gyventi savarankiškai.

118. Asmuo, išvykęs iš Centro ilgesniam nei 3 dienų laikotarpiui, kad išsaugotų vietą, moka 30 procentų nustatyto mokesčio už pragyvenimą Centre. Už 3 pirmąsias dienas gyventojas moka visą nustatytą mokestį. Savavališkai gyventojui pasišalinus iš Centro, mokestis už negyventą laiką negrąžinamas.

XII. IŠVYKIMAS IŠ CENTRO

119. Užsienietis išvyksta iš Centro šiais atvejais, kai:

119.1. užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusą, papildomą apsauga), iškeliami į gyvenamąją vietą pagal Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A1-238 (2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A1-438 redakcija);

119.2. užsienietis pats susiranda gyvenamąjį plotą, atsisakęs paramos integracijai;

119.3. atsisakoma suteikti užsieniečiui prieglobstį arba pratęsti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje;

119.4. užsieniečiui nutraukiama valstybės parama integracijai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu sudarytos komisijos teikimu Centro direktoriaus įsakymu.

120. Socialinę globą gaunantys asmenys gali išvykti iš Centro, kai:

120.1. Asmuo pripažįstamas neveiksniu ir visam laikui išvyksta pas teismo paskirtą globėją ar rūpintoją. 

120.2. Centro administracija išleidžia socialinę globą gaunantį asmenį savarankiškam gyvenimui pagal savivaldybės socialinės paramos skyriaus sutikimą. 

120.3. Socialinių globos įstaigų administravimo tarnybos prie LR SADM sprendimu perkelti asmenį į kitą socialinės globos įstaigą.

121. Išvykstant iš Centro savarankiškam gyvenimui, socialinę globą gavusiam asmeniui grąžinami dokumentai ir asmeniniai daiktai, jeigu jie buvo saugomi Centre. 

122. Savavališkai pasišalinus socialinę globą gaunančiam asmeniui iš Centro (arba įvykus nelaimingam atsitikimui), nedelsiant imamasi priemonių jį surasti, apie tai pranešama policijos komisariatui, artimiesiems bei steigėjui.

123. Gyventojas, išvykstantis iš Centro, nustatyta tvarka privalo perduoti Centro darbuotojams kambario inventorių ir kitus daiktus, suteiktus asmeniniam naudojimui (išskyrus rūbus ir avalynę) bei kambario raktus. 

XIII. UŽSIENIEČIŲ UGDYMAS

124. Ikimokyklinio amžiaus vaikams sudaromos sąlygos lankyti Centro vaikų užimtumo kambaryje vedamus užsiėmimus, ikimokyklinio lavinimo įstaigas.

125. Vaikams iki 16 metų sudaromos sąlygos lankyti bendrojo lavinimo mokyklas.

126. Vaikams, vyresniems nei 7 metų amžiaus, organizuojami lietuvių kalbos užsiėmimai.

127. Suaugusiems užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusą papildomą/laikiną apsaugą) ir nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams Centre organizuojami:

• intensyvūs lietuvių kalbos kursai (atitinkantys Europos Tarybos kalbos mokėjimo aprašų A1 lygį). Kursų trukmė – 190 val.

• Lietuvos visuomenės pažinimo kursai.

• tinkamo darbo ir asmeninių savybių įvertinimas, profesijos mokymo ir perkvalifikavimo, darbo paieškos kursai bendradarbiaujant su teritorine darbo birža

XIV. GYVENTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

128. Gyventojų teisės:

128.1. Gyventojui pagal įvertintus poreikius sudaromas individualus socialinės globos/integracijos planas. 

128.2. Gyventojai turi teisę sudaryti Gyventojų tarybą. Centro administracija organizuodama veiklą atsižvelgia į tarybos pateiktus pagrįstus pasiūlymus. 

128.3. Gyventojai turi teisę įvairiais klausimais kreiptis į Centro administraciją, Centro steigėją – Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kontrolės bei kitas institucijas.

128.4. Socialinę globą gaunančių asmenų asmeniniai pinigai pagal jų pageidavimą laikomi viename iš Lietuvos bankų depozitinėje sąskaitoje. Pagal gyventojo pareikštą norą pinigai iš depozitinės sąskaitos gali būti išimami kelis kartus per mėnesį.

128.5. Nesavarankiškų gyventojų pinigai ir vertybės administruojami bei disponuojama jais, remiantis teisės aktų ir jų pagrindu parengta Centro direktoriaus patvirtinta tvarka.

128.6. Socialinę globą gaunančių asmenų asmeniniai pasai ir darbingumo pažymėjai saugomi pas Neįgaliųjų socialinės globos skyriaus vedėją, kompensuojamųjų vaistų pasai – pas slaugytoją. Esant reikalui, dokumentus gyventojas gali gauti pagal rašytinį prašymą.

128.7. Gyventojas turi turėti privačią erdvę (jei gydytojų rekomendacijos nenumato kitaip). 

128.8. Gyventojas turi teisę dalyvauti svarstant jo poelgį, pasiaiškinti ir susipažinti su visais svarstymo dokumentais, dalyvauti sprendimo dėl jam paskiriamos nuobaudos svarstyme.

128.9. Gyventojai turi teisę išpažinti bet kurią religiją, turėti laisvas politines pažiūras.

129. Gyventojų pareigos:

129.1. Gyventojai privalo laikytis vidaus tvarkos taisyklių, Centro darbuotojų nurodymų, gerbti kitų Centro gyventojų ir darbuotojų teises, norus, interesus ir požiūrį, vadovautis abipusės pagarbos, tarpusavio supratimo ir susitarimo principais. 

129.2. Gyventojai patys palaiko švarą ir tvarką Centre, tvarko Centro patalpas ir teritoriją.

129.3. Gyventojai atsako už padarytą materialinę žalą Centrui (pameta, sugadina ir pan. Centro nuosavybę). Žala turi būti atlyginta iš jo asmeninių lėšų arba jam taikomos drausminio poveikio priemonės Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų normatyvinių aktų nustatyta tvarka. Tėvai ar globėjai atsako už vaikų padarytą žalą.

129.4. Už vaikus, jų saugumą, elgesį, sveikatą ir higieną yra atsakingi tėvai ar jų globėjai.

129.5. Užsieniečiai privalo lankyti lietuvių kalbos, Lietuvos visuomenės supratimo kursus, dalyvauti profesiniame orientavime ir mokyme.

129.6. Gyventojai privalo nepažeisti kitų Centro gyventojų teisių ir teisėtų interesų.

129.7. Centro gyventojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų normatyvinių aktų ir šių Vidaus tvarkos taisyklių.

XV. PASKATINIMAI IR NUOBAUDOS 

SOCIALINĘ GLOBĄ GAUNANTIEMS ASMENIMS

130. Už gerą elgesį tvarkingi, kūrybiški ir iniciatyvūs gyventojai skatinami gerinant gyvenimo sąlygas, ekskursijomis, asmeninėmis dovanomis, padėkomis.

131. Gyventojams, nuolat nesilaikantiems Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir pažeidžiant viešąją tvarką, gali būti taikomos administracinio, baudžiamojo poveikio priemonės įstatymų nustatyta tvarka.

132. Centro gyventojas gali būti perkeltas gyventi į kitus socialinės globos namus remiantis jų asmeniniu prašymu arba giminių/artimųjų prašymu, nepažeidžiant gyventojo žmogaus teisių ir laisvių.

XVI. DRAUSMINIO POVEIKIO PRIEMONĖS CENTRE 

GYVENANTIEMS UŽSIENIEČIAMS

133. Užsieniečiams, pažeidusiems vidaus tvarkos taisykles, taikomos šios drausminio poveikio priemonės:

• įspėjimas raštu.

• piniginės pašalpos smulkioms išlaidoms mažinamos iki 75 proc. laikotarpiui iki 3 mėnesių.

• piniginės pašalpos smulkioms išlaidoms nutraukimas.

134. Drausminio poveikio priemonės Centro užsieniečiams taikomos Centro komisijos, svarstančios piniginės pašalpos smulkioms išlaidoms Centro gyventojams sumažinimą ar nutraukimą, siūlymu.

XVII. DRAUSMINIO POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMAS CENTRE GYVENANTIEMS UŽSIENIEČIAMS

135. Lietuvių kalbos užsiėmimų nelankymas:

135.1. Jeigu užsienietis be pateisinamos priežasties savaitės laikotarpyje praleidžia iki 2 lietuvių kalbos užsiėmimų, jis įspėjamas raštu.

135.2. Jeigu užsienietis be pateisinamos priežasties savaitės laikotarpyje praleidžia 4 lietuvių kalbos užsiėmimus, jam piniginė pašalpa smulkioms išlaidoms mažinama iki 75 proc. vieno mėnesio laikotarpiui.

135.3. Jeigu užsienietis be pateisinamos priežasties savaitės laikotarpyje praleidžia daugiau kaip 4 lietuvių kalbos užsiėmimus, jam piniginė pašalpa smulkioms išlaidoms mažinama iki 75 proc. laikotarpiui iki 3 mėnesių arba visiškai nutraukiamas piniginės pašalpos smulkioms išlaidoms mokėjimas.

136. Lietuvos visuomenės pažinimo kurso nelankymas:

136.1. Jeigu užsienietis be pateisinamos priežasties praleidžia 2 Lietuvos visuomenės pažinimo kursų užsiėmimus, jis įspėjamas raštu.

136.2. Jeigu užsienietis buvo įspėtas raštu dėl Lietuvos visuomenės pažinimo kurso nelankymo, tačiau į įspėjimą nereagavo, jam mažinama piniginė pašalpa smulkioms išlaidoms iki 75 proc. laikotarpiui iki 3 mėnesių arba nutraukiama.

137. Vaikų priežiūra:

137.1. Jeigu užsienietis neprižiūri savo vaikų, jis įspėjamas raštu.

137.2. Jeigu užsienietis buvo įspėtas raštu dėl vaikų nepriežiūros, tačiau į įspėjimą nereagavo, jam piniginė pašalpa smulkioms išlaidoms mažinama iki 75 proc. laikotarpiui iki 3 mėnesių arba nutraukiama.

138. Švaros, tvarkos palaikymas gyvenamosiose patalpose, virtuvėse, Centro teritorijoje:

138.1. Jeigu užsienietis nesilaiko švaros ir tvarkos: netvarko pagal grafiką virtuvės, neišplauna grindų, neišvalo elektrinės virykles, kriauklės, neišneša šiukšlių, nenuvalo garų surinktuvų; netvarko gyvenamojo kambario: neplauna grindų, nekloja lovos, netvarkingai laiko drabužius, neplauna indų, nevalo šaldytuvų, tualeto, kriauklės, dušo kabinos, plytelių, bendro naudojimo patalpų: koridoriaus virtuvės, skalbyklos; netvarko Centro teritorijos, jis įspėjamas raštu.

138.2. Jeigu užsienietis buvo įspėtas raštu dėl švaros ir tvarkos nesilaikymo, nustatytos Centre gyvenimo tvarkos nesilaikymo, tačiau jis nereagavo į įspėjimą, jam piniginė pašalpa smulkioms išlaidoms mažinama iki 75 proc. laikotarpiui iki 3 mėnesių arba nutraukiama.

139. Teisėtų reikalavimų nevykdymas:

139.1. Jeigu užsienietis nevykdo teisėtų Centro administracijos reikalavimų, jis įspėjamas raštu.

139.2. Jeigu užsienietis buvo įspėtas raštu dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo, tačiau jis nereagavo į įspėjimą, jam piniginė pašalpa smulkioms išlaidoms mažinama iki 75 proc. laikotarpiui iki 3 mėnesių arba nutraukiama.

140. Smulkios materialinės žalos padarymas:

140.1. Jeigu užsienietis padaro smulkią materialinę žalą centrui, sulaužo, sugadina, pameta smulkų inventorių, jam piniginė pašalpa smulkioms išlaidoms mažinama iki 75 proc. laikotarpiui iki 3 mėnesių arba nutraukiama.

141. Alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų vartojimas:

141.1. Jeigu užsienietis centro patalpose vartoja alkoholinius gėrimus, yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, jis įspėjamas raštu.

141.2. Jeigu užsienietis buvo įspėtas raštu dėl alkoholinių gėrimų vartojimo, buvimo neblaiviam stovyje ar apsvaigus nuo narkotikų, tačiau į įspėjimą nereagavo, jam piniginė pašalpa smulkioms išlaidoms mažinama iki 75 proc. laikotarpiui iki 3 mėnesių arba nutraukiama.

142. Savavališkas gyvenamųjų patalpų keitimas, pasisavinimas inventoriaus:

142.1. Jeigu užsienietis savavališkai pakeičia gyvenamas patalpas, pasisavina inventorių be Centro darbuotojų leidimo, jis įspėjamas raštu.

142.2. Jeigu užsienietis buvo įspėtas raštu dėl savavališko gyvenamųjų patalpų pakeitimo, inventoriaus pasisavinimo be Centro darbuotojų leidimo, jam piniginė pašalpa smulkioms išlaidoms mažinama iki 75 proc. laikotarpiui iki 3 mėnesių arba nutraukiama.

143. Piktybinis elektros energijos vartojimas ir vandens netaupymas:

143.1. Jeigu užsienietis piktybiškai palieka atsuktus vandens čiaupus ir įjungtus elektros prietaisus, jis įspėjamas raštu.

143.2. Jeigu užsienietis buvo įspėtas raštu dėl piktybiško atsuktų vandens čiaupų ir įjungtų elektros prietaisų palikimo, jam pašalpa smulkioms išlaidoms mažinama iki 75 proc. laikotarpiui iki 3 mėnesių arba nutraukiama.

144. Gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų niokojimas:

144.1. Jeigu užsienietis niokoja gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas (savavališkai klijuoja, kala ant sienų, niokoja sienas, duris, grindis), jis įspėjamas raštu.

144.2. Jeigu užsienietis buvo įspėtas raštu dėl gyvenamųjų patalpų ir bendro naudojimo patalpų niokojimo, tačiau į įspėjimą nereagavo, jam piniginė pašalpa smulkioms išlaidoms mažinama iki 75 proc. laikotarpiui iki 3 mėnesių arba nutraukiama.

XVIII. VALSTYBĖS PARAMOS NUTRAUKIMO ATVEJAI UŽSIENIEČIAMS

145. Parama užsieniečių, gavusių prieglobstį, integracijai centre gali būti nutraukiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu sudarytos komisijos teikimu, centro direktoriaus sprendimu, jeigu užsienietis, gavęs prieglobstį:

145.1. be pateisinamos priežasties praleidžia 40 ir daugiau procentų valstybinės kalbos, Lietuvos visuomenės pažinimo kursų užsiėmimų;

145.2. be pateisinamos priežasties neatvyksta registruotis į teritorinę darbo biržą arba atsisako profesinio mokymo arba jam siūlomo darbo;

145.3. neteisingai informuoja (arba neinformuoja) Centrą apie savo gyvenimo sąlygų pokyčius, svarbius valstybės paramos teikimo požiūriu;

145.4. yra įvykdęs administracinės teisės pažeidimus ir buvo nubaustas administracine nuobauda, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, atlieka laisvės atėmimo bausmę, laikomas kardomojo įkalinimo vietoje;

145.5. nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų;

145.6. ilgiau kaip tris mėnesius išvyksta iš Lietuvos Respublikos ir negrįžta iki paramos teikimo Centre laikotarpio pabaigos.

146. Valstybės parama dėl praleistų užsiėmimų negali būti nutraukiama:

146.1. nelydintiems nepilnamečiams užsieniečiams;

146.2. pensinio amžiaus asmenims, 

146.3. asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų;

146.4. nėščioms moterims;

146.5. asmenims, patyrusiems kankinimus arba kitokias psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. 

XIX. ĮSIPAREIGOJIMAI

Gyventojai su šiomis taisyklėmis supažindinami pasirašytinai.

----------------------------------------------------